2024 11 04

Daugiau kaip 500 kilometrų per laukinę Laplandiją su bendražygiais įveikęs ukmergiškis Vigimantas Girnys sako, kad ne susitikimai su elnių augintojais ar galingi upių slenksčiai nustebino labiausiai. Didžiausią įspūdį paliko neaprėpiami laukinės gamtos plotai, kur savaitėmis gali nesutikti žmogaus. Lapkričio 10 d. keliautojai kviečia į Ukmergės kultūros centrą, kur vyks kelionės filmo peržiūra ir susitikimas su ekspedicijos dalyviais. Renginys – nemokamas.

Praleisti vasarą prie poliarinio rato renkasi ne kiekvienas. Tačiau ukmergiškio Vigimanto Girnio bendražygių komandai tai nėra netikėtas pasirinkimas. Prieš penkerius metus ekspediciją Jakutijoje Lapteviečių pėdomis įgyvendinę žygeiviai šiemet vėl nusprendė nustebinti – išsiruošė pėsčiomis ir pripučiamais laivais peržygiuoti visą Laplandiją, nuo Norvegijos jūros pakrantės iki Baltijos jūros. Per septyniolika žygio dienų keliautojai įveikė daugiau, pusę tūkstančio kilometrų nešdamiesi daugiau kaip 35 kg sveriančias kuprines, kuriose – pripučiami laivai, turistinė įranga ir maisto atsargos beveik dviem savaitėms.

„Žygiuoti pradėjome Norvegijos jūros pakrantėje ir žinojome, kad artimiausią kaimelį, kur galėsime papildyti maisto atsargas, pasieksime ne anksčiau, kaip po dvylikos žygio dienų. Tad teko neštis nemažai maisto ant kupros. Visa laimė, kad vakarais turėdavome laiko pagaudyti žuvies, kuri labai papildė ir paįvairino maisto racioną.“ – pasakoja visą Skandinavijos pusiasalį kirtęs V. Girnys.

Unikalus maršrutas

Pasak ekspedicijos iniciatoriaus Gedimino Andriukaičio, mintis surengti tokią kelionę atsirado po nepavykusios ekspedicijos Sibire. „Šis Laplandijo žygis atsirado iš to, kad nepavyko įgyvendinti didelio ankstesnio sumanymo. Po ekspedicijos Jakutijos turėjome vykti tyrinėti Čerskio kalnagūbrį Kolymos upės baseine, Sibire. Norėjome ne tik įveikti sudėtingą maršrutą, bet ir papasakoti dokumentinę istoriją, susijusią su garsiu Lietuvos kraštotyrininku ir signataru Gediminu Ilgūnu ir jo vykdyta ekspedicija, į kurią įsipynę ir KGB persekiojimo momentai bei gulagų istorija. Deja, bet išvažiuoti sutrukdė kovido pandemija, po to prasidėjo karas ir tapo aišku, kad niekada ten nenuvažiuosime. Tad komanda buvo suformuota ir kabėjo tarsi neužbaigtas darbas.“ – sako ekspedicijos iniciatorius.

Ne vienerius metus Laplandiją tyrinėjantis žygeivis nusprendė patikrinti, ar yra buvę bandymų pėsčiomis ir vandens keliais kirsti visą Skandinavijos pusiasalį. „Radau tik du atvejus kada tokie kombinuoti žygiai buvo sėkmingi. Ir abiem kartais žygiai vyko arčiau Suomijos sienos, kur upės yra ramesnės, nereikia kirsti aukštesnių kalnų grandinių. Tad mes sudėliojome techniškai sudėtingesnį ir įdomesnį maršrutą, kuriame teko įveikti įdomiausias pietinės Laplandijos upių atkarpas, kuriose gausu sudėtingų slenksčių. Tai visiškai naujas ir unikalus itin ilgos distancijos maršrutas.“ – sako G. Andriukaitis.

Gyvos elnių augintojų tradicijos

Per septyniolika žygio dienų laukinėje gamtoje keliautojai sutiko vos keletą žmonių, o įdomiausi susitikimai buvo su samiais – elnių augintojais. „Prieš kelionę nemažai skaitėme apie samius – elnių augintojus, kurie iki šių dienų užsiima elnių auginimu šiaurės Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje. Buvo labai įdomu su jais susitikti ir pabendrauti gyvai, pamatyti kaip jie dirba su tūkstantinėmis elnių bandomis. Žygiavome per patį darbymetį, kai elnių bandos sugenamos į aptvarus tundroje, ir žymimi elnių jaunikliai. Mums nusišypsojo sėkmė stebėti šį įspūdingą ritualą“. – pasakoja G. Andriukaitis. Pasak jo, elnių augintojai taip pat buvo nustebę, tačiau keliautojus iš Lietuvos pasitiko draugiškai ir svetingais, leido pasikrauti elektros įrenginius, pavaišino elnienos mėsa.

Susitikimas su ekspedicijos dalyviais vyks lapkričio 10 d. 17 val. Ukmergės kultūros centre. Renginio metu bus parodytas dokumentinis filmas „Sápmi – Nuo Jūros iki Jūros“. Įėjimas – nemokamas.