Taip jau susiklostė mūsų tautos istorija, kad kiekvienų metų pradžioje mes triskart suklustame ties valstybės savitumo, tautiškumo, laisvės sąvokomis – švenčiame tris svarbias, išdidžias mūsų tautos šventes. Žiemos šalčiu, netektimi ir siaubu paženklintą, tačiau laisvės spalva pražystančią Sausio 13 – ąją. Laisvės gynėjų išvakarėse Želvoje žiemos prieblandoje ruseno 3 laužai.
Žvarbią Sausio 13 d. 13 val. po Šv. Mišių želviškiai rinkosi į Želvos kultūros namus, pagerbti prieš dvidešimt septynerius metus po tankų vikšrais žuvusiųjų.
“Dėl mūsų, kad mes gyventumėm,
Laisvoj, nepriklausomoj šalį,
Baisi ir tragiška tapai, mums Sausio 13 – oji.
Pasiaukojo nekalti, už laisvę sumokėję.
Pakirto kulkos per anksti. Bet jų auka tamsioj naktį mus įkvėpė.
Galinga siena tankams tapom, kad net Imperija suskilo.“
Šiais prasmingais žodžiais prasidėjo šventė. Po darniai sugiedotos tautiškos giesmės visus su švente sveikino Želvos klebonas Petras Avižienis. Kunigas pasakojo koks ilgas ir sunkus buvo lietuvių kelias į laisvę. Po to koncertavo liaudiška kapela „Želvelė“ (vad. Vaclovas Butkus), senjorų ansamblis (vad. Janė Siauliūnienė). Gražiausias eiles Lietuvai skaitė Jadvyga Stundienė ir Aldona Išorienė.
Apžiūrėjome spaudinių parodą, paruoštą vyr. Biblioteninkės Danguolės Gabinaitienės.
Po koncerto visi šventine nuotaika bei įspūdžiais dalinomės prie arbatos puodelio, dainavome lietuviškas dainas.
Renginys priminė skaudžius istorinius įvykius, verčiančius didžiuotis savo tautos didvyriais. Lietuvių tautos laisvė išpirkta tauriausių Lietuvos žemės vaikų gyvybėmis. Mes šiandien lenkiame prieš Juos galvas, nes Jie žuvo dėl mūsų, dėl laisvės, dėl Lietuvos. Jie ir krito su šiuo žodžiu lūpose skanduodami Lie-tu-va!
UKC Želvos kultūros skyriaus renginių organizatorė Janė Siauliūnienė