Nuo spalio 30 dienos Kultūros centro galerijoje veikė dviejų tautodailininkių ukmergiškių – Rimantės Adomavičiūtės ir Reginos Žvirblienės parodos. Tai buvo visiškai skirtingos parodos – R. Adomavičiūtė pristatė pintus namų apyvokos reikmenis, o R. Žvirblienė – mezginius ir kūrinius iš skiautinių.

Gimusi Šiaulių rajone, R. Adomavičiūtė parodose dalyvauja nuo 1983 m. 1985 m. tapo respublikinės tautodailės parodos laureate. Nuo 1986 m. yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, dalyvauja edukacinėse programose. 2009 m. autorei suteiktas Meno kūrėjo statusas. Vilniaus rajone gimusi R. Žvirblienė – tautodailininkų sąjungos narė nuo 2007 m. 2015 m. jai suteiktas Tautinio paveldo produkto sertifikatas. 2016 m. įteiktas tradicinių amatų meistro pažymėjimas, 2017 m. suteiktas Meno kūrėjo statusas. Menininkė yra surengusi dešimt personalinių parodų.

Parodos atidaryme labiau akcentuoti R. Adomavičiūtės darbai. Autorė pasakojo apie savo senelius, tėvus ir akcentavo, kad jos gabumai ir meilė tautodailei atėjo su genais. Autorės niekas nemokė medžio darbų, bet ji jaučia kaip ir ką daryti, to norisi, tai vilioja. Ji pristatė savo darbus, kadangi kai kurie namų apyvokos daiktai buityje naudojami retai, autorė juos apibūdino, papasakojo, kam kuris reikalingas.

Parodos uždaryme dominavo tautodailininkė R. Žvirblienė ir jos kūryba. Jis sutapo su dviem reikšmingomis progomis- autorės jubiliejumi ir ką tik Lietuvos nacionalinio muziejaus išleisto autorės darbų katalogo pristatymu. Pasveikinti autorės atvyko ne tik pažįstami ir giminės, rajono tautodailininkai, bet ir svečiai iš Vilniaus, Panevėžio, Biržų, Šiaulių. Grojo Kristinos ir Egidijaus Darulių šeima. Pirmas kūrinys buvo kiek netikėtas – lietuvių liaudies daina skambėjo pritariant afrikietiškam instrumentui kalimbai.

Renginio vedėjas Ukmergės tautodailininkų vadovas Rimantas Zinkevičius pirmąją pasisakyti pakvietė Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėją Elvydą Lazauskaitę. Pristatydama R. Žvirblienės darbų katalogą paminėjo, kad ukmergiškė menininkė – pirmoji tekstilininkė muziejaus leidžiamoje katalogų serijoje „Tradicijos ir dabartis“. „Iš knygelės matosi tautos kūrybiškumas“, – sakė E. Lazauskaitė.

Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Tumėnas daugiau dėmesio atkreipė į autorės numegztas pirštines. Paminėjęs, kad tai graži ir didelė kūryba, istorikas sakė, kad reikia daug patirties ir tradicijų išlaikymo, norint pasiekti tokį rezultatą. Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas stebėjosi: „kaip padaryti, kad siūlėje nesimatytų mazgų?“ Rajono tautodailininkų vadovas R. Zinkevičius autorei padovanojo įrankį, pagamintą iš dviejų tūkstančių metų senumo ąžuolo. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė jubiliatei įteikė rajono mero Rolando Janicko padėką.

Tai buvo pirmoji paroda, kurios autorės lankytojų prašė į parodos atidarymą ar uždarymą atsinešti ne gėlių, o maisto Ukmergės gyvūnų globos namų„Klajūnas“augintiniams.

Sekanti paroda Kultūros centro galerijoje atsidarys lapkričio 30 dieną. Tai bus Ingos Dargužytės grafikos darbų paroda „Šaurietiškai lietuviška“.