Po dviejų metų pertraukos, paskutinę dieną prieš Adventą, kai dar galima dainuoti ir šokti, į Kultūros centrą susirinko rajono muzikantai, dainorėliai ir pasakoriai. Čia vyko tradicinė šventė „Padainuokim susiėję“.

Muzikantus keitė pasakorės. Janė Giedraitienė iš Vidiškių pasakojo apie žąsis ir „biedną“ bet gudrų žmogų, Jūratė Martinkutė apie katiną, Rasa Šimonienė iš Veprių – apie Laimę, Vida Remeikienė iš Valų – apie „čerauninkus“, Ingrida Graužinienė iš Sližių – apie piršlybas.

Renginį pradėjo Kultūros centro folkloro ansamblis „Pyniava“ (vad. Vilma Mulevičiūtė – Sabaliauskienė). Po nuskambėjusios sutartinės ansamblis dainavo tik apie žirgelius. Nes prieš keletą dienų buvo minėta Lietuvos kariuomenės diena.

„Pyniavą“ pakeitė Kultūros centro folkloro ansamblis „Dagilėlis“ (vad. Jūratė Martinkutė). Grodama kanklėmis vadovė pritarti dainai pakvietė žiūrovus. Kolektyvui sudainavus nuotaikingą ukmergietišką dainą, šokiui buvo pakviesti ir žiūrovai. Kultūros centro Sližių skyriaus folkloro ansamblis „Siemanys“ (vad. Stasė Novikienė) priartino žiūrovus prie folkloro.

Jauniausias ir jaunatviškiausias kolektyvas Kultūros centro Pabaisko skyriaus vokalinis instrumentinis ansamblis „Šilojas“ (vad. Marius Mikučionis) ne tik dainavo, bet ir grojo, o grodami jie „mergiotes“ ir „berniokus“ pakvietė „patancavoti“. Šokančių vis daugėjo, į šokius palaipsniui įsitraukė ir žiūrovai.

Šokančiųjų padaugėjo scenoje pasirodžius Kultūros centro Želvos skyriaus Želvos armonikieriams (vad. Vaclovas Butkus). Užgrojus valsą, o, paskui, polką – šokti pakilo ne tik renginio dalyviai, bet ir žiūrovai. Todėl ir renginys vien tik armonikierių pasirodymu nesibaigė.