Kasmet prieš Adventą rajono dainininkai ir šokėjai, pasakoriai susitinka paskutinį kartą metuose kartu padainuoti, pašokti ir linksmai praleisti laiką. Šiais metais į tokį susiėjimą pakvietė Ukmergės kultūros centras. Jis pakvietė ne tik šokėjus, dainininkus ir pasakorius iš įvairių rajono pakraščių, bet ir šeimininkes, atvežusias įvairius pasninko skanėstus ir gausų būrį žiūrovų.

Pirmieji žiūrovams pasirodė Kultūros centro Sližių skyriaus kolektyvas, sujungęs du ansamblius – „Siemanys“ ir „Siemanukus“ (vad. Stasė Novikienė). Jie padainavo, pašoko ir papasakojo seną pasakojimą, kaip vagis pavogė arklį. Juos pakeitė moterys iš Liaušių skyriaus „Ievužės“ (vad. Aldona Četkauskaitė). Kolektyvas padainavo, o vadovė papasakojo daug juoko sukėlusį pasakojimą „Kaip aš ištekėjau“. Renginyje dainavo Varinės dainininkai (vad. Marius Mikučionis) ir pasakojo dvi istorijas – vieną su linksma, kitą su liūdna pabaiga. Veprių „Geldutė“ (vad. Algimina Uselienė) padainavo dvi dainas, Taujėnų „Lingela“ (vad. Nijolė Janulienė) dainas susiejo su Taujėnais, „Ulyčia“ (vad. Stasė Navickienė) iš Vidiškių ne tik dainavo, bet ir pasakojo.

Daugiausiai plojimų sulaukęs Kultūros centro folkloro ansamblis „Pyniava“ (vad. Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė) į salę įžengė su muzika. Su muzika salę ji ir paliko. Paskutinieji prieš žiūrovus stojo „Želvos armonikieriai“ (vad. Vaclovas Butkus). Pareiškę, kad kol kas šnekėti nelabai moka – jie užgrojo. Nuskambėjus valso „Pirmoji meilė“ garsams salėje prasidėjo šokiai. Šokiai tęsėsi ir skambant polkos garsams. Kadangi muzikantų žiūrovai niekaip nenorėjo paleisti, tai po salę nuvilnijo ir fokstroto melodija.

Nutilus muzikai eilė atėjo patiekalus pristatančioms šeimininkėms ir jų padėjėjams. Kiekvieno kolektyvo geriausia šeimininkė ką nors pagamino. Muzikantai ir žiūrovai galėjo paragauti netikros silkės su bulvėmis, bulvių su dagtiene, pyragėlių su grybais ar špygos taukuotos.

Tarp kolektyvų pasirodymų žiūrovai minė mįsles. Kiekvienas atspėjęs gavo prizą – magnetuką.

Šventė baigėsi visiems skanaujant garsiąją Taujėnų žinių košę, o kaip padėką – visi sudainavo bendrą dainą.