Nepabūgę purkštaujančio lietaus vepriškiai išėjo pasivaikščioti po Veprius, pasiklausyti senųjų liepų šnabždesių.

Aplankėme širdžiai mielus kampelius, dalijomės prisiminimais, kažkas atrado naujų ir nelankytų vietų, apgailestavome priėję Veprių dvarą, profesinės mokyklos pastatus – kažkada čia virte virė gyvenimas, o dabar stovi tušti pastatai, nebylūs praeities liudininkai. Apsidžiaugėme, kad buvęs darželis kyla naujam gyvenimui. Aplankėme piliavietę ir joje esančius paminklus, buvusios elektrinės vietą, Velembrožą, Veprių parką, dvarą, buvusią profesinę mokyklą, senąją liepų alėją, buvusią mokyklą- darželį, spirito varyklą.

Dainavome dainas, skaitėme eiles, prisiminės senąsias Veprių legendas, klausėmės armonikos virkavimo, vaišinomės obuolių pyragu ir medumi. Nors lietus vis gąsdino, širdyje buvo šilta ir gera.

Pasivaikščiojome tik po mažą Veprių miestelio dalį, taigi laukia dar ne vienas pasivaikščiojimas.

UKC Veprių skyriaus renginių organizatorė Rasa Šimonienė