Laukais ir kloniais, auksu spindėdamas, iškeliauja ruduo. Nebegirdėti laukuose čiulbančių paukštelių balsų, laukai nebedžiugina įvairiaspalviais žiedais, stovi auksinį rūbą nusimetę medžiai. Kai po visų darbų mūsų žemelė sugula į lygius arimus, kai aruodai alsuoja skalsa ir dosnumu, kai seklyčioje pilna duonos ir motinos rankų šilumos, su palengvėjimu atsikvėpiame – ramu gyventi čia – savo žemėje. O po visų darbų žmogui reikia atsipalaiduoti.

Lapkričio 18 d. 19 val. niūrų rudens vakarą želviškiai rinkosi į kultūros namus. Visus susirinkusius, vakaro metu, gražiomis ir linksmomis dainomis džiugino svečių kaimo kapela „Provincija“ (vad. A. Padriezas), liaudiška kapela „Želvelė“ (vad. V. Butkus), anekdotus pasakojo Marytė Zelevienė, o savo jaunystės dainas prisiminusios dainavo Želvos senjoros. Veikė tautiniams metams skirta paroda, kuri atkeliavo iš Vidiškių kultūros skyriaus.

Susėdę prie suneštinio vaišių stalo, dalinomės šventės įspūdžiais, spėliojome mįsles susijusias su derliumi, išrinkome ir apdovanojome geriausią vakaro šokėją – Juozą Kriaučiūną. Pasivaišinę ir pabendravę želviškiai davė garo trankiais šokiais, kiek jėgų ir noro užteko.

Kad ir kaip būtų liūdna ir sunku, pabūkime visi kartu. Ir daug, oi daug stipresnis pasijunti, kai į draugo ar kaimyno petį atsiremti gali. Dėkojame šventės rėmėjams: Gražinai ir Valentui Jarukams, Aldonai ir Stasiui Petniūnams, Želvos bendruomenei, taip pat visiems, kurie padėjo praskaidrinti niūrių rudens vakarą savo buvimu kartu – Ačiū Jums!

UKC Želvos skyriaus renginių organizatorė Janė Siauliūnienė