Šv. Martynas, Oželio diena – rudens palydos, ganiavos pabaigos, senovės mokslo metų pradžios diena. Senoliai sakydavo „Šventas Martynas tvartus uždaro“, prasideda priešžiemo laikotarpis.

Lapkričio 9-osios rudeninę popietę, improvizuotame, Dainavos kultūros namų salės, bobutės (meno vadovė Loreta Talutienė) sodelyje, ožys (renginių organizatorė Drąsutė Kaselienė) pareiškė, kad nebenori būti „atpirkimo ožiu“, kad jį tris kartus apie beržą vestų, ir pasislėpė. Veltui bobutė šaukė oželį ir vaikų klausinėjo, juk be ožio sunku ir ganiavos laikotarpį užbaigti ir spėti būsimos žiemos orą. Neradusi bėglio, bobutė nusprendė su vaikais patys žiemą į kiemą prisikviesti.

Pamokė burtažodžių ir kas su botagais, kas rankomis mosuodamas ėmė garsiai šaukti: „vardan gyčiaus, abagyčiaus, švinta, linta, lopatikš“. Kad ir kaip stengėsi, bet sniegas nepasirodė. Atėjęs kerdžius (renginių organizatorė Drąsutė Kaselienė), vedinas ožio, pamokė naujų apeigų.

Kad sniego nebūtų ilgu laukti, bobutė su kerdžiumi vaikams minė mįsles, kartu žaidė žaidimus, šoko ratelius. Visiems buvo linksma, smagu ir šilta. Atėjo laikas pasivaišinti – susėdę apie stalą vaikai lupo dar karštas virtas bulves ir gardžiai užsigėrė kefyru. O kerdžius su bobute dar priminė ir lietuvių liaudies dainuotas dainas apie ožį ir piemenukus.

Nuotaikinga, žaisminga ir linksma, bet nepelnytai pamiršta Oželio diena yra paskutinė rudens šventė.

UKC Dainavos skyriaus renginių organizatorė Drąsutė Kaselienė