Spalio 28 dieną, jau vienuoliktą kartą, Utenos rajone Tauragnų kultūros namuose, vyksta romantinių dainų vakaras „Po Tauragnų dangum“. Puikią koncertinę programą žiūrovams dovanojo kolektyvai – Anykščių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Volungė“ (vad. Jurgita Baldauskienė). Ignalinos rajono moterų vokalinis ansamblis „Vėtrungė“ (vad. Valentina Sinkevič), Retro grupė „Randevu“ iš Kauno (vad. Jūratė Svidinskienė), Ukmergės rajono Šventupės romansinių dainų kolektyvas „Šventerečius“ (vad. Kazimieras Šermukšnis), Utenos kultūros centro Sudeikių skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Sudeikiečių gaida“ (vad. Audronė Misiukaitė) ir Utenos kultūros centro Tauragnų skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Gelmė“ (vad. Vilma Valienė).

Tą šventinį romansų vakarą, mes buvom vieninteliai, kurių kolektyvo vadovas – vyras. Šiais laikais nėra nieko nuostabaus ir neįmanomo. Moterys – kosmonautės, prezidentės, ministrės, inžinierės. Jos puikiai vairuoja mašiną, niekuo darbais nenusileidžia vyrams. Dabar – lygios teisės. Puiku, kad jos konkuruoja su vyrais. Mes džiaugiamės, kad mums vadovauja Kazimieras ir Daiva. Tai mūsų kolektyvo branduolys – siela, akys ir ausys. Vadovai – profesionalai.

Jaukioje, pilnutėlėje žiūrovų, Tauragnų kultūros namų salėje, atidžiai klausėmės atvykusių kolektyvų atliekamų nuoširdžių ir jautrių romansų, skambių vokalinių dainų. Salėje sėdintys žiūrovai kolektyvams negailėjo šypsenų ir audringų aplodismentų. Mes visi drauge puikiai praleidome laiką lietingą šeštadienio vakarą. Ak, koks platus – pasaulis ir kokia maža ta mūsų Lietuva, kur benuvykstam, sutinkam giminių bei pažįstamų.

„Kai vakaras ilgas pabeldžia į langą, paimki žmogau, knygą į ranką. Čia mintys sudėtos landžios ir kandžios, brandžios ir skaudžios, lai tavo akys juose paklaidžios“. Mano dovana Tauragnų kultūros centrui – mano poezijos knygos. Juk daina, romansas gimsta iš eilėraščio. Esame istoriškai lemtingai susiklosčiusi tauta. Mums knyga, spauda, kalba, kaip ir mama – neatskiriamos, brangios.

Ne tik po Ukmergės rajoną, tačiau ir po Lietuvą, mažais žingsneliais keliauja mūsų kolektyvas „Šventerečius“, o kartu su juo ir aš, su savo poezijos knygomis. Lai knygos nedulka knygų lentynose, bet jas skaito atokiausiuose Lietuvos kampeliuose mūsų tautiečiai. Dažyta įvairiomis spalvomis lietuviška rudens paletė blėsta. Nurimę ir nustoję siautę, šėlę rudens vėjai, suminga tyliai. Vakaras beldžiasi į naktį ir vėl ramus bus Tauragnų dangus.

Romansinių dainų šventėje dalyvavę kolektyvai buvo apdovanoti padėkos raštais ir atminimo dovanėlėmis. Žiūrovai, kurių šaknys kilusios tame rajone, iš kurio atvyko kolektyvas, taipogi įsteigė savo prizus. Buvo labai netikėta, džiugu ir miela. Mūsų kolektyvas „Šventerečius“ gavo prizą iš Dainiaus Atkočiūno. Besišnekučiuojant sužinojau, kad Dainius kilęs nuo Pabaisko, jo šaknys Ukmergės rajone.

Pasibaigus renginiui kolektyvai susiėjo prie saldaus stalo. Turėjome progą artimiau susipažinti, pasikalbėti prie kavos puodelio, saldumynais bei vaisiais nukrauto stalo. Dėkojame šeimininkams už svetingumą, vaišingumą, nuoširdų bendravimą, gerą ir šiltą atmosferą, o žiūrovams už palaikymą ir aplodismentus.

Mūsų kolektyvas „Šventerečius“, nuoširdų ačiū taria Ukmergės kultūros centro vadovybei už parūpintą transportą.

Genoefa Povilavičienė „Šventerečiaus“ kolektyvo narė