2025 05 20

1989 m., kartu su Lietuvos atgimimu, chorinę veiklą pradėjo politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys”, o šių metų gegužės 17–ąją dieną, Ukmergės kultūros centre buvo minimi šio choro kūrybinės veiklos 35-eri metai.

Choro „Tremtinys” (meno vadovė ir dirigentė Julė Juodienė, koncertmeisterė Dalia Stundžienė) nariai susibūrė vedini skaudžių patirčių Sibire, tačiau šiandien jų akyse spindi stiprybė ir viltis. Jau 35 metus choras aktyviai dalyvauja Ukmergės rajono kultūriniame gyvenime, koncertuoja įvairiuose respublikos renginiuose, šventėse, valstybinių švenčių minėjimuose ir kitur.

Pasveikinti chorą „Tremtinys” gegužės 17-ąją į Ukmergės kultūros centrą (toliau – UKC) atvyko du tremtinių ir politinių kalinių chorai: Panevėžio kraštotyros muziejaus choras „Likimai” (vadovė Giedrė Baltuškienė) ir Kėdainių kultūros centro choras „Diemedis” (vadovas Algirdas Kučiauskas), Ukmergės Meno mokyklos muzikos skyriaus violončelininkių ansamblis (vadovė Angelė Adamonienė) ir Ukmergės Užupio pagrindinės mokyklos moksleivių choras (vad. Eglė Pratkelienė). 

Koncerte skambėjo dainos ir eilės, kuriose sudėta to meto dvasia, tremties skausmas ir, žinoma, viltis bei tikėjimas laisve. Abejingų nepaliko operatoriaus Kęstučio Zabielos reportažas, kuriame savo prisiminimais dalinosi choro „Tremtinys” meno vadovė Julė Juodienė, dainininkės Tamara Reingardtienė, Algytė Kirvelienė ir Marija Kalvaitienė.

Džiugu, kad po renginio choro dalyviai sulaukė gausaus būrio sveikintojų. Nuoširdžiai linkėdami sveikatos, ilgų ir dainingų metų „Tremtinio” kolektyvą sveikino Ukmergės rajono vicemeras Eugenijus Kuodelis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės skyriaus pirmininkė Aldona Kalesnikienė, UKC direktorė Rasa Graužinienė, svečių kolektyvai, UKC mėgėjų meno kolektyvų vadovai, bičiuliai ir artimieji.

Po koncerto visi dalyviai buvo pakviesti pasiklausyti UKC Siesikų skyriaus liaudiškos muzikos kapelos „Vieversa” (vadovas V. Savilionis) atliekamų partizanų dainų. 

Šis koncertas akcentavo visą choro „Tremtinys” prasmę – trėmimų atsiminimai yra skaudūs, tačiau jų pamiršti nevalia. Praeitis gyvuos tol, kol apie ją kalbėsime, dainuosime, ją deklamuosime bei perduosime žinią ateinančioms kartoms.