„Geriau siuvinėti, nei prieš visus kalbėti“ – kukliai pradėjo prisistatymą ukmergiškė tautodailininkė Daiva Malinauskienė. Autentiškumas, kruopštumas ir tautinis paveldas atsispindi kiekviename jos pristatytame darbelyje. „Kai rankos įgunda, darbas vyksta labai greitai“ – sako D. Malinauskienė.

Tautodailininkės Daivos polinkis į dailiuosius amatus keliauja iš kartos į kartą: močiutė buvo audėja, mama mėgo siuvinėti, o biržietis tėtis buvo kalvis. Išbandžius įvairius rankdarbius, moters širdis palinko prie siuvinėjimo – kryželiu siuvinėti paveikslai, staltiesės, skarelės, drobiniai maišeliai ir net krikšto rūbeliai.

Daiva kukliai pasigyrė, kad buvo apdovanota 2019 metais Panevėžyje vykusiame ture už siuvinėtas laikraštines. O šiemet, Molėtų rajone, Alantos dvare, tradiciniame siuvinėjimo plenere bus nebe mokinė, o pati taps mokytoja ir mokins mergaites.

„Kai manęs klausia, ką parvežti lauktuvių, atsakau, kad nieko, nebent siūlų“, sako tautodailininkė. Paklausta, kiek adatų sulaužė, atsakymas buvo netikėtas – nei vienos, bet kiek jų atbuko – nebesuskaičiuoja.

Daiva Malinauskienė prisipažino, kad kiekvienas jos darbas yra neįkainuojamas, tad jie ir neparduodami.

Parodos pristatymą vainikavo padėka ir gėlės iš Dainavos skyriaus bibliotekininkės Lolitos Grinčinienės ir kultūros namų renginių organizatorės Drąsutės Kaselienės. Susirinkę dainaviškiai, pilni susižavėjimo, apžiūrinėjo kruopštumu alsujančius audinius.

Straipsnio ir nuotraukų autorė Loreta Talutienė