Pirmieji festivalio koncertai:

Kovo 11 d. 17 val. – Prie paminklo ,,Lituania Restituta“ (Kęstučio a., Ukmergė)
Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dienos minėjimas. Festivalio svečių „Art Percussion Ensemble“ (Italija) muzikinė programa

Kovo 11 d. 18 val. – Ukmergės kultūros centre (Kauno g. 8, Ukmergė)
Bilieto kaina – 8 Eur. 6 Eur – vaikams iki 7 m., senjorams, neįgaliesiems ir grupėms nuo 10 žmonių

Koncertą veda – LRT radijo ir televizijos laidų vedėja Gerūta Griniūtė

Bilietus galima įsigyti čia

Kovo 12 d. 18 val. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (Gedimino per. 42, Vilnius)
Koncertas nemokamas

Koncertą veda – LRT Klasika vadovas Julijus Grickevičius

Koncertų programa:
I dalis – Filippo Lattanzi (Italija), Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Karolis Variakojis.

M. K. Čiurlionis. Trys preliudai
Janis Xenakis „Rebonds b” (solo perkusija Filippo Lattanzi)
Nino Rota “Koncertas styginiams 15”
Tomasz Golinski “Concertino Luminosity” (solo marimba Filippo Lattanzi)
Alberto Ginastera “Koncertas styginiams (Finalas) 5’”

II dalis – Guntars Freibergs (Latvija), Pavel Giunter (Lietuva)

Anders Koppel „Toccata“ (Guntars Freibergs, Pavel Giunter)
Alexej Gerassimez „Asventuras“ (solo Pavel Giunter)
Gaspar Cassado „Suite for sola cello“, aranžuotė G. Freibergs (solo Guntars Freibergs):
„Preludio – fantasia“;
„Sardana“;
„Intermezzo e Danza Finale“.
Tomer Yariv „Gyro“ (Guntars Freibergs, Pavel Giunter)

Filippo Lattanzi

Vienas geriausių improvizuotojų ir marimbos atlikėjų Filippo Lattanzi mušamųjų instrumentų studijas pradėjo būdamas 6 metų. Dar būdamas labai jaunas gavo diplomą su aukščiausiais įvertinimais ir pagyrimais Niccolo’ Piccinni konservatorijoje (Baris, Italija), vadovaujamoje Benniamino Forestiere. Vėliau tęsė studijas pas Gastone’ą Sylvestre’ą Conservatoroire National de Region de Rueil Mailmaison (Paryžius), kur ketverius metus iš eilės buvo apdovanojamas aukso medaliu ir 1er Prix de la Musique a l’unanimite’ et-felicitation. 1998 m. – pirmą kartą vieningu valdybos sprendimu, jam buvo įteiktas „Premier Prix Special de Virtuosite’ en Marimba“. Per tą patį laikotarpį jis tobulėjo kartu su Robertu Van Sice’u, Michaelu Rosenu ir Leigh Howardu Stevensu.

Filippo Lattanzi tobulinosi kaip džiazo būgnininkas su tokiais žymiais muzikantais kaip Peteris Erskine’as, Tommy Igoe, Massimo Manzi, Dafnis Prieto, Johnas Ramsay, Antonio Sanchezas, Steve’as Smithas ir Dave’as Wecklas. Jis nuolat kviečiamas į prestižinius džiazo festivalius: „Padova Jazz“, „Valsugana Jazz“, „Fano Jazz“, „Multiculturita Jazz Festival“ ir daugelį kitų, kur bendradarbiauja su pasaulinio lygio muzikantais, tokiais kaip Alex Acuna, Amik Guerra, Maurizio Rolli, Marco Pacassoni, Marco Panascia ir daugeliu kitų.

Kaip klasikinės perkusinės muzikos atlikėjas, F. Lattanzi groja italų kompozitorių: Richardo Rodney Bennett, Luciano Berio, Carlo Boccadoro, Mauro Cardi, Franco Donatoni, Jean Pierre’o Drouet, Petro Ebeno, Erico Ewazeno, Garetho Farro, Ivano Fedele, Marie Helene Fournier kūrinius, atlieka pasaulines Vinko Globokar, Gerard Grisey, Evan Hause, Raymond Helble, Peter Klatzow, Peer Norgard, Jane O’Leary, Gabriela Ortiz, Steve Reich, Ney Rosauro, Kaija Saariaho, Joseph Schwantner, Alessandro Solbiati, Toru Takemitsu, Andrew Thomas, James Wood ir daugelio kitų kūrinių premjeras,

F. Lattanzi kaip solistas koncertavo Italijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Turkijoje ir JAV. Nuo 1996 m. Associazione Romana Amici della Musica jį atrinko atstovauti Italijai prestižinėse Europos šiuolaikinės muzikos festivaliuose. Jis nuolat groja garsiausiose koncertų salėse, tokiose kaip „Musik Halle“ Hamburge, Šopeno muzikos akademija Varšuvoje, „Praha“ koncertų akademija, „Teatro Comunale“ Bolonijoje, „Teatro Comunale“ Feraroje, „Auditorium della RAI“ Torine, Teatro Comunale Firenze, Teatro Valli Reggio Emilia, Teatro Politeama Palerme, Sala Giuseppe Verdi Milane, Piccolo Teatro alla Scala Milane ir Konzertsaal KKL Luzerne.

F. Lattanzi groja ne tik kaip solistas, bet kartu ir su daugeliu orkestrų bei muzikantų: Salvatore Accardo, Martha Argherich, Luciano Berio, Pierre Boulez, Diego Fasolis, Vinko Globokar, Alainas Lombard, Elliot Gardiner, Lorin Maazel, Misha Maiskis, Michail Pletnev. Perkusininkas keletą metų grojo Orchestra della Svizzera Italiana of Lugano (CH) ir įrašė daugybę kompaktinių diskų kartu su muzikos įrašų leidėjais – Sony, Harmonia Mundi, CPO, Forlane, Naxos, EMI Classics ir kt. F. Lattanzi, kaip menininko, veikla apima šimtus solo koncertų įvairiose šalyse kuriuose grojo kartu su kamerinės muzikos ir mušamųjų instrumentų ansambliais – „Wood Drops“ (įkūrė pats Lattanzi), „NexTime Ensemble“ ir Arnoldo Schoenbergo choru Vienoje.

2008 m. J. Lattanzi įkūrė ADAMS tarptautinę perkusijos grupę. Taip pat jis dėsto specialybės kursus, kuriuos rekomenduoja Europos bendrija, Parmos Fondazione Arturo Toscanini, Italijos perkusininkų asociacija, Tarptautinė Los Andželo muzikos mokytojų asociacija, Oberlino muzikos koledžas (Ohajas, JAV), Eastmano muzikos mokykla (Ročesteris, NY JAV), Minesotos universitetas (Mineapolis, JAV), Akrono universitetas (Akron, OH, JAV), Youngstown valstijos universitetas (Youngstaunas, JAV), Naujosios Meksikos valstijos universitetas, Indianos valstijos universitetas (Evansvilis, JAV), Harisono koledžas (JAV), Percussive Arts Society, Mičigano universitetas, Akrono universitetas (Ohajas, JAV).

F. Lattanzi dažnai kviečiamas dalyvauti tarptautinių marimbos konkursų žiuri komisijose visame pasaulyje, dėsto Valstybinėje muzikos konservatorijoje „Niccolo’ Piccinni“ Baryje (Italija). Atlikėjas groja tik ADAMS marimba ir mušamaisiais instrumentais, GRETSCH būgnais ir SABIAN cimbolais.

Lietuvos kamerinis orkestras

Profesoriaus Sauliaus Sondeckio (1960–2004 m. meno vadovas ir dirigentas) įkurtas Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) yra vienas iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų Lietuvos orkestrų. 1960 m. balandžio 23-iąją į pirmą repeticiją susirinkęs ir tų pačių metų spalio 30-ąją į savo pirmąjį koncertą pakvietęs Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) netruko pelnyti publikos bei kritikų pripažinimą ne vien gimtojoje Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų.

Subūręs orkestrą ir formuodamas jauno kolektyvo griežimo manierą bei repertuarą, prof. S. Sondeckis ėmė ieškoti naujų nišų jo veiklai. Ilgainiui šie kūrybiniai ieškojimai virto gyvybingomis Lietuvos kultūrinio gyvenimo tradicijomis. Ypač išpopuliarėjo 1966 m. gruodžio 31 d. pirmąkart anuomet Paveikslų galerija paverstoje Vilniaus arkikatedroje pradėti rengti naujamečiai koncertai. Juose palydint senuosius metus ir gęstant žvakėms, iki šiol Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje skamba Josepho Haydno „Atsisveikinimo“ simfonija. 1967 m. orkestras pirmasis pradėjo rengti koncertų ciklus neseniai atstatytoje Trakų salos pilyje (šią tradiciją nuo 2009 m. tęsia Nacionalinės filharmonijos kamerinių koncertų ciklas „Muzika Trakų pilyje“). O nuo 1971 m. Palangos gintaro muziejaus terasoje skambančios „Nakties serenados“ tapo išskirtine LKO tradicija ir traukos centru tūkstančiams poilsiautojų, vasaros vakarais plūstančių į Palangos botanikos sodą pasigėrėti klasikine muzika atvirame ore.

LKO pirmajam iš Lietuvos orkestrų pavyko išvykti gastrolių už Sovietų Sąjungos ribų: 1966 m. surengti koncertai tuometinėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Jau tuomet jauną ir energingą pajėgiausių Lietuvos stygininkų kolektyvą pastebėjo muzikos įrašų leidėjai bei festivalių rengėjai. Tačiau intensyvesnė koncertinė veikla tarptautinėje arenoje prasidėjo po dešimties metų, kai kritika labai palankiai atsiliepė apie LKO pasirodymą 1976 m. Echternacho festivalyje Liuksemburge. Iš šios garbingos scenos kolektyvui atsivėrė garsiausių salių durys.

Šiandien jo gastrolių maršrutai yra išraižę beveik visas Europos šalis, pasiekę Šiaurės ir Pietų Ameriką, Kubą, Egiptą, Pietų Afrikos Respubliką, Jungtinius Arabų Emyratus, Australiją, Kiniją, net šešis kartus – Japoniją. Šiandien jo gastrolių maršrutai yra išraižę beveik visas Europos šalis, pasiekę Šiaurės ir Pietų Ameriką, Kubą, Egiptą, Pietų Afrikos Respubliką, Jungtinius Arabų Emyratus, Australiją, Kiniją, net šešis kartus – Japoniją.Echternacho festivalyje LKO dalyvavo jau septynis kartus ir buvo apdovanotas „Didžiojo liūto“ medaliu. Orkestrui daugybę kartų plojo Berlyno filharmonijos, Vienos „Musikverein“, Londono „Royal Festival Hall“, Romos „Santa Cecilia“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Salle Pleyel“, Leipcigo „Gewandhaus“ ir dar daugelio įspūdingiausių Europos koncertų salių klausytojai. Keturis kartus kolektyvas griežė įžymiajame Šlėzvigo-Holšteino, po keletą kartų – Bacho savaitėje Ansbache, Sviatoslavo Richterio „Gruodžio muzikiniuose vakaruose“ Maskvos Puškino muziejuje, Reino krašto, Ivo Pogoreličiaus, Yehudi Menuhino Gštad-Zane, Zalcburgo, Liucernos, Berlyno, Liudvigsburgo ir kituose festivaliuose.

Iš gausybės įvairių kartų ir kraštų batutos meistrų, dirigavusių LKO koncertams, išsiskiria didysis humanistas lordas Yehudi Menuhinas. Nuo pirmųjų Händelio „Mesijo“ repeticijų Ispanijoje 1992 m. iki pat mirties 1999-aisiais jis kasmet dirigavo LKO įvairiose šalyse – nuo Bergeno iki Kairo. Su maestro surengta beveik 60 koncertų, įrašytos trys kompaktinės plokštelės – G. F. Händelio „Mesijas“, J. Haydno „Pasaulio sukūrimas“ ir F. Schuberto Mišios Nr. 4 ir Nr. 5 („Apex“). Koncertų Lietuvoje ir gastrolių metu orkestras ne sykį bendradarbiavo su tokiomis muzikos garsenybėmis, kaip smuikininkai Gidonas Kremeris, Tatjana Grindenko, Igoris Oistrachas, Sergejus Stadleris, Olegas Kaganas, Vladimiras Spivakovas, Gilas Shahamas, Danielis Hope‘as, Julianas Rachlinas, Vadimas Repinas, Saša Roždestvenskis, Sarah Chang, Tamski Kawakubo, Arabella Steinbacher, Janine Jansen; violončelininkai Mstislavas Rostropovičius, Natalija Gutman, Natalija Šachovskaja, Karina Georgian, Davidas Geringas, Markas Drobinskis, Mischa Maiskis, Aleksandras Kniazevas, Danjulo Ishizaka, Denisas Šapovalovas; altininkai Jurijus Bašmetas ir Maksimas Rysanovas; pianistai Justusas Frantzas, Jevgenijus Kissinas, Tatjana Nikolajeva, Eliso Virsaladze, Aleksejus Liubimovas, Dmitrijus Baškirovas, Vladimiras Krainevas, Sergejus Babajanas, Barry’s Douglasas, Denisas Macujevas, Aleksejus Volodinas; trimitininkai Timofejus Dokšiceris, Guy Touvronas, Reinholdas Friedrichas, Gáboras Boldoczkis ir Sergejus Nakariakovas; fleitistai Aurele Nicolet, Jeanas Pierre‘as Rampalis ir Camilla Hoitenga; obojininkas Aleksejus Ogrinčiukas; dainininkai José van Damas, Jelena Obrazcova, Virgilijus Noreika ir daugelis kitų. Ne vieną programą su LKO dainavo puikūs chorai: Rygos kamerinis „Ave sol“ (vadovas Imantas Kokaras), Vladimiro Minino vadovaujamas Maskvos kamerinis ir Kauno valstybinis, vadovaujamas Petro Bingelio.

Pusę šimtmečio gyvuojantis orkestras artimai bendradarbiavo su garsiais solistais, dirigentais ir chorais ne tik nesuskaičiuojamų koncertų metu, bet ir daugybę kartų įrašų studijoje. Jis įrašė daugiau kaip 100 įvairiausio repertuaro vinilinių ir kompaktinių plokštelių, daugiausia dėmesio skirdamas Bacho ir Mozarto kūriniams. Pastarojo kompozitoriaus muzika užima ypatingą vietą LKO repertuare: įrašytos jo simfonijos ir opera „Don Žuanas“ („Melodija“), griežti visi instrumentiniai koncertai. Publikos pripažinimo ir puikaus kritikų įvertinimo sulaukė teatralizuotas operos „Così fan tutte“ pastatymas 1998 m. Vilniaus festivalyje, Nacionalinės filharmonijos salėje. Iš milžiniško Bacho kūrybinio palikimo orkestro repertuare įsitvirtino instrumentiniai koncertai, siuitos, pasijos ir daugybė kantatų; „Didžiosios mišios“ skambėjo Lietuvos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Rusijos ir daugelio kitų Europos šalių miestuose. Frankfurto „Senojoje operoje“ buvo atliktas „Fugos menas“. Įsimintini 2000, 2001 m. LKO koncertiniai turai Vokietijoje su garsiuoju britų aktoriumi Peteriu Ustinovu, kuriuose buvo atliekami fragmentai iš Beethoveno muzikos baletui „Prometėjo kūriniai“ su aktoriaus rečituojamais tekstais. Su juo ir dirigentu Karlu Antonu Rickenbacheriu įrašyta kompaktinė plokštelė „L. van Beethoveno „Prometėjo kūriniai“ tapo vienu korporacijos BMG bestselerių. O po 2001 m. orkestro turo Japonijoje su garsiuoju trimitininku Sergejumi Nakariakovu išleistas Hummelio, Mozarto, Weberio ir Saint-Saënso koncertų transkripcijų trimitui solo ir kameriniam orkestrui albumas „Praeities atgarsiai“ („Teldec Classics“, 2002) įvertintas „Classic CD“ 5 žvaigždutėmis.

LKO koncertų programose bei įrašų leidiniuose šalia baroko ir klasicizmo šedevrų svarbią vietą užima šiuolaikinės muzikos interpretacijos. Orkestras dėmesingas lietuvių kompozitorių kūrybai, jis pirmas atliko per 200 M.K.Čiurlionio, Balio Dvariono, Stasio Vainiūno, Eduardo Balsio, Juliaus Juzeliūno, Teisučio Makačino, Vytauto Barkausko, Algimanto Bražinsko, Jono Tamulionio, Arvydo Malcio, Algirdo Martinaičio, Mindaugo Ubaičio, Ramintos Šerkšnytės, Justės Janulytės kūrinių. Taip pat jis grojo garsių kompozitorių Rodiono Ščedrino, Edisono Denisovo, Sergejaus Slonimskio, Sofijos Gubaidulinos, Gijos Kančeli, Alfredo Schnittke’s, Arvo Pärto, Pēterio Vasko opusų pasaulines premjeras. Kai kurie iš šių naujų kūrinių sukurti glaudžiai bendradarbiaujant su LKO ir jam dedikuoti. Čia galima paminėti orkestro 25-mečiui 1985 m. sukurtą Schnittke’s Concerto grosso Nr. 3 (1998 m. kūrinio įrašą, kuriame klavesino partiją su orkestru atlieka pats autorius, išleido firma „Triton“) ar tragiškų Sausio 13-osios įvykių įkvėptą ir visiems Lietuvos žmonėms skirtą kompoziciją „Sutartinės“ (šis kūrinys davė impulsą nuo 1992 m. rengti koncertus „Sausio 13-osios aukoms atminti“ Šv. Jonų bažnyčioje). Prie ryškiausių kolektyvo kūrybinės biografijos momentų taip pat priskirtinas 2000 m. Pärto autorinis koncertas Berlyno filharmonijoje, kur LKO griežė jam dedikuotą kūrinį „Orient&Occident“. Kompanijos ECM naujosios muzikos kataloge yra keletas puikiai įvertintų orkestro įrašytų šio kompozitoriaus kūrinių („Tabula rasa“, „Trisagion“).

Šiandien LKO ne tik stengiasi išlaikyti pasiektą aukštą meistriškumo lygį, bet atkakliai ieško ir randa naujų kūrybinių išteklių, džiugina originaliomis programomis, gyvomis klasikinių kūrinių interpretacijomis. „Lietuvos kamerinis orkestras savo skambesiu, interpretavimo tradicijomis yra lyg aukščiausios kokybės muzikos instrumentas. Manau, tai vienas savo žanro lyderių. 50 metų – ilga istorija. Europoje ne tiek daug orkestrų šiandien gali didžiuotis tokia praeitimi“, – taip apie LKO atsiliepia smuikininkas Sergejus Krylovas, po kelių sėkmingų koncertinių pasirodymų Lietuvoje 2008 m. gruodį pakviestas eiti LKO meno vadovo pareigas. Platus tarptautinis Sergejaus Krylovo akiratis bei ryšiai, puikus muzikinis išsilavinimas ir sukaupta sceninė patirtis, interpretatoriaus talentas jo vadovaujamą LKO tarsi pakėlė į naują profesinį lygmenį. „Iš orkestro noriu to, ko siekiu ir pats: instrumentinės, techninės atlikimo kokybės, nuolatinių interpretacinių paieškų, kurioms peno teikia visą gyvenimą trunkantys tyrinėjimai. Tikiu, kad to įmanoma pasiekti, nes LKO vertas būti Europos kamerinių orkestrų dešimtuke“, – teigia meno vadovas, kurio ambicingi užmojai skatina orkestro narius telkti jėgas naujiems kūrybiniams iššūkiams.

Karolis Variakojis

Karolis Variakojis yra vienas ryškiausių lietuvių jaunosios kartos dirigentų. Jis dirigavimo studijas baigė pas profesorių Juozą Domarką. 2013 metais Karolis kartu su kompozitoriumi Dominyku Digimu įkūrė šiuolaikinės muzikos ansamblį „Synaesthesis“, kurio dirigentas yra iki šiol. Šis kolektyvas jau yra pelnęs rimtą tarptautinį pripažinimą, 2020 metais ansamblis tapo prestižinio Ernsto von Siemenso muzikos fondo prizo laimėtoju, 2021 metais ansamblis pelnė Vilniaus miesto Šv. Kristoforo statulėlę už nuopelnus šiuolaikinei muzikai. Be aktyvios ansamblio veiklos Karolis yra nuolatinis kviestinis dirigentas visų geriausių Lietuvos kolektyvų. Šiuo metu jis yra Kauno miesto simfoninio orkestro bei Valstybinio pučiamųjų orkestro „Trimitas“ dirigentas.

Gerūta Griniūtė

Žurnalistė, LRT radijo ir televizijos laidų vedėja

Baigusi Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, fortepijono atlikimo meną toliau studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Po bakalauro studijų LMTA įstojo ir baigė Vilniaus universiteto Analitinės žurnalistikos magistro studijų programą.

Nuo 2013 metų kuria ir veda laidas LRT RADIJUJE, LRT KLASIKOJE, LRT TELEVIZIJOJE.

Ryškiausi pastarųjų kelerių metų projektai:

„Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvė, „Dainų dainelės“ vedėja, komisijos narė Nacionalinės Eurovizijos atrankose, vedėja kanalo LRT PLIUS kultūros žinių laidoje „Kultūros diena“, muzikinės laidos „Tarp dalių (ne)plojama“ kūrėja ir vedėja.

Radijo veikla – autorinės LRT RADIJO laidos „Mūza ant peties“ kūrėja ir vedėja, LRT KLASIKOS laidos „Bazinis akordas“ bendraautorė ir vedėja, taip pat – laidos „Pakeliui su klasika“ vedėja.

Gerūta Griniūtė taip pat veda tarptautinius M. K. Čiurlionio, Jaschos Heifetzo, Virgilijaus Noreikos ir kitus jaunųjų atlikėjų konkursus, bendradarbiauja su Tarptautiniu Vilniaus fortepijono festivaliu, scenoje pristato Valdovų rūmų muziejaus ir kitų Lietuvos koncertinių organizacijų rengiamus koncertus ar kultūros renginius.