Ukmergės kultūros centro mėgėjų teatras „Vilko pėdsakas“ Tarptautinės teatro dienos proga kviečia į naujo spektaklio „Gaidžio teismas“, sukurto pagal Kosto Ostrausko pjesę, premjerą. Spektaklio metu žiūrovų laukia ir komiški, ir groteskiški elementai.

Naujajam kūrybiniam darbui pasirinkęs K. Ostrausko absurdo pjesę teatras ją tapatina su Franso Kafkos „Procesu“, keliančiu egzistencinius žmogaus būties ir lemties klausimus. Paprasto žmogaus likimą apsprendžia kažkas nematomas. Žmogus tarsi marionetė tampomas už virvelių ir didžiajame gyvenimo teisme galiausiai vis tiek yra nuteisiamas.

Nors K. Ostrauskas savo pjesėje kalba apie Viduramžiais vykusius gyvulių teismus, pabrėždamas paties fakto absurdiškumą, žvelgiant giliau, ieškant poteksčių tarp eilučių, teisiamojo figūroje matyti paprastas „mažas“ žmogus, negalintis (neturintis priemonių) apsiginti ir neginamas, o teisėjai – tik nužmogėję žmogėnai, savo rankose turintys valdžios ir galios svertus. Jie, tarsi alkani maitvanagiai, laukia savo grobio, tarsi hienos, pasirengę sudraskyti dar gyvą auką. Tribunolo Teisėjai, nors kiekvienas groteskiškai individualizuotas, siekia vieno tikslo – nuteisti.

Proceso metu per Vištos ir Gaidžio parodymus atsiveria ir žmogui pažįstamos šeimyninių santykių peripetijos – iš šalies komiškos, o išties kalbančios apie socialines visuomenės problemas, kurios kruopščiai uždangstomos pasakymais „nieko tokio“, „pati norėjo“ ir pan.

Į K. Ostrausko pjesę įsiveržia ir nūdienos aktualijos, išreiškiamos per radikalių aktyvisčių, kovojančių už moterų, gyvūnų, mažumų ir kitų grupių teises ir lygias galimybes, protestą. Lengvai pasišaipydamas teatras tarsi sako, jog nuo viduramžių, puldami nuo vieno kraštutinumo prie kito, pažengėme ir daug, o tuo pačiu, ne tiek jau ir daug. O valdininkai dažnai ir patys įsipainioja įstatymų ir direktyvų, kurioms prireikia papildomų išaiškinimų, pinklėse.

Tiek scenografija, tiek kostiumais nebandomas rekonstruoti joks konkretus laikmetis ar aplinka, nesiekiama nei Viduramžių, nei dabarties atkūrimo scenoje, o tuo pačiu sukuriama aliuzija į abu. Medis, geležis, pančiai – primena Viduramžių viešų teismų aplinką, vis tik nuo žiūrovo neslepiama, jog visa pagaminta iš šiuolaikinių standartizuotų europadėklų, primenančių, jog esame standartizuotoje dabartyje. Fantasmagoriški kostiumai dar labiau „išpučia“ iškreiptą kai kurių personažų fanatizmą.

Spektaklio mintį perteikti siekiama scenoje derinant tai, kas estetiška ir bjauru, juokinga ir šiurpu, fantastiška ir realu. Personažų lūpose – ir prasčiokiška šneka, ir lotyniškos frazės, ir nūdienos biurokratinis „žargonas“.

Spektaklyje Teisėjų vaidmenis kuria – Josvydas Gricius, Asta Girnienė, Arnas Pelakauskas, gaidžio – Nerijus Maldaikis, Vištos – Nijolė Grotuzienė, Budelio – Linas Fedaravičius, Aktyvisčių – Karolina Spalgėnaitė, Audronė Rutavičienė ir Audronė Šližienė.

Šviesomis žaidžia K. Spalgėnaitė.

Režisavo ir kostiumus kūrė Skaistė Vasiliauskaitė-Dančenkovienė. Scenografiją gamino patys aktoriai iš rėmėjo UAB „Stansefabrikken automotive“ padovanotų europadėklų.

Muzikinį spektaklio audinį sudaro elektroniniai garsai bei muzika.

Spektaklis vyks gegužės 7 d., 19 val., „Kambario“ teatre. Renginio trukmė – 35 min.

Dėl riboto vietų skaičiaus, spektaklio kūrėjai vietas rezervuoti prašo iš anksto, telefonu Nr. +37060177064.