Dar prieš šv. Kalėdas Dainavos kultūros namų salę papuošė iš Praniukų kaimo (Ukmergės raj.) kilusios tautodailininkės Emilijos Urbonavičienės darbai. Paroda dainaviškiai galėjo gėrėtis net iki vasario 4 dienos.

Kaip pasakojo pati tautodailininkė renginių organizatorei Drąsutei Kaselienei, tautodailininkės vardas Emilijai oficialiai suteiktas 2004 m. Jaunystėje labai mėgo austi, nuaudusi net 41 lovatiesę, tačiau nė vienos sau nepasiliko – visos išdovanotos. Šiuo metu audimu užsiimti nebegali: nėra nei sąlygų, nei sveikatos. Emilija mėgo megzti, nerti, kurti įvairiausius suvenyrus. Daug laiko ji skiria gėlėms: gėlės megztos, rištos iš klevo lapų, gamintos iš specialaus medžio pluošto, kankorėžių ar karoliukų. Ypatingai dainaviškius sužavėjo tautodailininkės nerti gyvūnai: vištos su šeimynomis, gaidys, kalakutas, gulbė, balandžiai, varna ir visokie kitokie gyviai.

Iki tapdama tautodailininke, Emilija surengė 22 personalines parodas Lietuvoje. Jos darbai keliavo po Vokietiją, bei kitas užsienio šalis. Vėliau ji parodų nebeskaičiavo: dalyvaudavo tiek Ukmergės tautodailininkų draugijos, tiek Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, tiek Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos organizuojamose „Rudens saulutės“ parodose.

UKC Dainavos skyriaus renginių organizatorė Drąsutė Kaselienė